Tėvas, dieviškos puselės, sielos dvynės, kūrėjai, pirminis šaltinis

Projektas Žemė - tai Tėvo kūrinys, kuriame sielos galėjo ateiti mokytis tobulėti per negatyvias pamokas, ko Visatoje niekad nebuvo. Tėvas - tai daugelyje religijų paminėta esybė: krikščionybėje – Dievas Tėvas, islame – Alachas, pagonybėje – Perkūnas, graikų mitologijoje – Dzeusas, Egipto civilizacijoje – saulės Dievas Ra, judaizme –Jahvė ir t.t. Ta pati esybė, kuriai žmonės suteikdavo skirtingus vardus. Žemėje esančios esybės jau išmoko, kas yra negatyvi patirtis, todėl šioje planetoje energijos stipriai kinta ir daug lengviau kurti pozityvius dalykus, o kūrimas su negatyviomis energijomis tampa vis sunkesnis.

DIEVIŠKOS PUSELĖS: Tam tikram sielų evoliucijos etape, siela pasidalino pusiau, tam kad labiau tobulėtų surinkdama daugiau patirties, o atėjus laikui, praėjus daugybei amžių vėl susitiktų ir pasidalintų sukaupta patirtimi. Po šio sielų pasidalinimo, sekė kitas etapas, sielos ėmė dar labiau dalintis, tik jau ne per pusę, o daug mažesnėmis dalimis, kad surinktų dar daugiau patirties gyvendamos kelis gyvenimus vienu metu. Pavyzdys: Andriaus sielos jo esybėje yra 70 procentų, o likę 30 procentų po procentą, po 2 procentus, po pusė procento ir kitom mažom sielos dalim išdalinti kitom esybėm, kad būtų surinkta kuo daugiau patirties. Bet kituose žmonėse esančios mūsų dalys ir mumyse esančios jų dalys sukuria tarp esybių nedieviškus kanalus, kuriais esybės yra apsunkintos, nes tarkim jeigu Andrius yra labai negatyvus ir jei manyje yra jo dalių jo negatyvą kažkiek jausiu ir aš, kas apsunkintų mano tobulėjimą. Viskas dėl to, kad pagal senąsias Žemės vibracijas, bet kokia patirtis vedė į tobulėjimą, bet šis etapas jau baigėsi ir Žemėje atėjusios naujos energijos rodo, kad tobulėjimas per negatyvą jau nebevyksta, todėl esybėms reikia susigrąžinti savo sielos dalis, kad esybė būtų kuo didesnė ir galėtų įgyvendinti širdies iškeltus tikslus. Tokie vykdomi tikslai veda tik į pozityvią patirtį. Šiuo atveju dieviškos puselės neturi susijungti, nes pasidalinę sielos pusiau, tapo atskiromis esybėmis su savo širdimis, dvasiomis, aukščiausiais, kūnu... Dieviškom puselėm reikalinga susieiti kartu tik tuomet, jeigu to nori jų širdys. Kai kurie žmonės prašo Dievo, kad į jų gyvenimus atsiųstų jų dieviškas puseles, bet tas prašymas netinkamas, kadangi atsiųstas žmogus į jūsų gyvenimą, gali būti visiškai jums netinkamas ir nepatrauklus, nes gali būti daug vyresnis, ne jūsų skonio, atgimęs tos pačios lyties, ar net miręs, kas stipriai apsunkintų susirasti tinkamą partnerį.

PRAŠYMAI:

1)Tėve ir motule Žeme, prašau man padėti surasti, tokį parnerį, kokio reikia mano širdžiai.

Tuomet tokie santykiai ir tobulėjimas juose bus geriausi.

2)Prašau visas mano dalis, visą mano energiją iš visų esybių, iš visų gyvenimų, iš visų struktūrų pilnoje apimtyje, tiek kiek reikia šiuo metu, sugrąžinti į mano esybę.

Tokiu būdu sugrįžę dalys ir energija, suteiks didesnę galimybę atskleisti ir realizuoti save. Bei mažiau bus negatyvių kanalų, per kuriuos yra siunčiama negatyvi energija.

SIELOS DVYNĖS: Tam tikram sielų evoliucijos etape, sielos nusprendė sukurti naują projektą. Naujasis projektas, tai prieš ateinant į Žemę sukurti savo kopiją, tai yra sielą dvynę, tik viena esybė atgimsta vyriškos lyties, o kita moteriškos. Toks projektas buvo sukurtas tam, kad būtų matyti, kaip beveik identiškos sielos tobulėja būdamos skirtingų lyčių esybėse.

PIRMINIS ŠALTINIS - tai vieta, energija Visatoje, iš kurios gimė visa visata.

DVASINĖ ŠEIMA: Pirmosios sielos, kurios buvo sukurtos pirminio šaltinio yra dvasinių šeimų pradininkės. Pirmosios sielos tobulėdamos, augdamos tapo didelėmis esybėmis ir gebėjo sukurti kitas sielas, o tos sukurtos sielos pasiekę tam tikrą tobulėjimo etapą dar kitas sielas ir t.t. Visa ši sielų grandinė nuo pirmosios atsiradusios iš pirminio šaltinio iki sukurtos paskutiniosios sielos sudaro dvasinę šeimą, su dvasiniais broliais, seserim, dvasiniais tėvais, kurie dar kitaip vadinami kūrėjais. Kiekviena siela sukurta pirminio šaltinio sukūrė savo dvasinę šeimą.

DIEVIŠKAS PLANAS: Esybė kurianti vadovaudamasi savo širdimi yra kūrėja. Visos sielos, kurios sukūrė kiekvieno iš mūsų sielas irgi vadovavosi dvasine širdimi, todėl kaip minėjau vadinamos kūrėjais. Kūrėjai savo sukurtom sielom sukūrė jų kelią, kuris vadinasi dieviškas planas. Pagal visatos dėsnius esybė negali išeiti iš kūrėjų duoto kelio, o išėjus ji gauna skaudžias pamokas, kad vėl sugrįžtų ir judėtų pagal savo dievišką planą. Kai esybė pradeda vadovautis savo širdimi, ji tampa pati kūrėja ir yra nepavaldi savo kūrėjams. Dieviško plano tikslas yra atvesti esybę iki to, kad ji eitų savo širdies keliu.

ESYBĖS DALYS: Savo straipsnyje „Tikrasis dvasingumas II dalis“ esu aprašęs žmogaus esybėje esančias, kai kurias dalis ir jų funkcijas, todėl šiame straipsnyje per daug apie tai nesiplėsiu, tiesiog aprašysiu iš kur atsirado pagrindinės žmogaus esybės dalys:

SIELA, kaip jau minėjau sukurta kūrėjo, arba jeigu dvasinės šeimos pradininkė, tai iš pirminio šaltinio. Sielos gyvena daug gyvenimų ir atgimsta su vis kitomis žemiau paminėtomis dalimis.

DVASIĄ sukuria ir duoda Tėvas, Žemės kūrėjas ir sergėtojas. Dvasia duota tik šiam gyvenimui.

AUKŠČIAUSIUOSIUS irgi duoda Tėvas. Jų kiekis esybėje priklauso, nuo  tobulėjimo, kuo labiau tobulėjame, tuo daugiau Tėvas mūsų gyvenimo etape atsiunčia aukščiausiųjų, kad galėtume daugiau sukurti. Jie duoti tik šiam gyvenimui.

DVASINĖ ŠIRDIS, tai mažytė pirminio šaltinio dalis, kuri su Tėvo pagalba duota žmogui, kad jis ja vadovaudamasis galėtų tobulėti maksimaliai. Žmogus, vadovaudamasis savo širdimi, sugeba priimti optimaliausius sau sprendimus, pagal tuo metu esančias visatos energijas, nes per širdį gauna tiesioginę informaciją iš pirminio šaltinio, o jame yra visa Visatos informacija.

FIZINIS KŪNAS yra sukurtas motulės Žemės.

PROTAS, LOGIKA, PASĄMONĖ yra sukurti ir duoti Tėvo ir motulės Žemės kartu. Duoti irgi tik šiam gyvenimui.

Visa pateikta informacija yra gauta per mano vidinį matymą. Žmonės atstatę savo vidinį matymą ir pradėję valytis savo karmą irgi pradeda matyti šiuos Visatoje kažkada vykusius procesus.

                                                                                                                                         Rokas Jarašius